Page 36 - Enchiridion 4.0 program_LT

Strateginės partnerystės bendrojo ugdymo srityje projektas nr. 2019-1-PL01-KA201-065137
Mokytojas 4.0: naujos koncepcijos diegimas bendrojo ugdymo mokyklose

Debesų kompiuterijos įrankiai, naudingi bendradarbiaujant ir mokant bei mokantis
Norint parsisiųsti ar išsisaugoti kompiuteryje dokumentą dažnai iššoka pranešimo langelis su klausimu „Ar
norite išsaugoti failą OneDrive arba Google diske, kad galėtumėte juos peržiūrėti iš bet kurio įrenginio“? Šiais
laikais žmonės vis dažniau kalba apie debesų kompiuteriją, bet ar jie supranta, kas yra debesų kompiuterija ir
kaip ja naudotis?
Nacionalinis standartų ir technologijų institutas (JAV) debesų kompiuteriją apibrėžia kaip „modelis, įgalinantis
patogią ir pagal pareikalavimą tinklo prieigą prie bendros ir konfigūruojamos kompiuterijos resursų pasiūlos
(pvz., tinklų, serverių, duomenų talpyklų, programų ir paslaugų), kurie gali būti nedelsiant pradėti arba
nutraukti teikti esant minimaliam valdymo ar paslaugos teikėjo įsikišimui."

Paprasčiau kabant, debesų kompiuterija suteikia vartotojams efektyvesnį būdą pasiekti informaciją, su ja dirbti,
ją bendrinti bei saugoti. Debesija suteikia galimybę įvairias programas, kurių naudojimui reikalingas internetas,
naudoti čia ir dabar, o ne išsaugoti ar įdiegti jas kompiuteryje. Iš esmės duomenys saugomi trečiosioms šalims
priklausančiuose žiniatinklio serveriuose. Per savo serverius IT kompanijos teikia vartotojams
duomenų/informacijos saugojimo, kaupimo ir analizės paslaugas, leidžia naudotis programine įranga ir pan.
Didžiulės IT kompanijos, tokios kaip Amazon, Google ar Microsoft, investavo daug pinigų kurdamos savo
debesis ir ši investija atsipirko. Pagrindinės debesijos paslaugų teikimo kompanijos (šaltinis: The World’s Top
Cloud Vendors, 2021):
• Microsoft
• Amazon (AWS)
• Google Cloud
• Salesforce
• SAP
• Oracle
• ServiceNow
• Workday
• IBM
• Snowflake

Debesų kompiuterijos paslaugos skirstomos į tris modelius:
• Infrastruktūra kaip paslauga (angl. Infrastructure as a Service, IaaS) leidžia klientams naudotis serverių,
duomenų saugyklų ištekliais bei tinklo įranga pagal poreikį. Paslaugų teikėjas užtikrina infrastruktūros veikimą,
o vartotojas naudojasi išpirktais ištekliais savo nuožiūra.
• Platforma kaip paslauga (angl. Platform as a Service, PaaS) vartotojui suteikia ne tik infrastruktūros
išteklius, bet ir operacinę sistemą kartu su programine aplinka, įvairiais įrankiais bei paslaugomis. Paprastai
vartotojai moka už naudojimo laiką ir reikalingus resursus. Šia paslaugos dažniausiai naudojasi programinės
įrangos kūrėjai.
• Programinė įranga kaip paslauga (angl. Software as a Service, SaaS) leidžia klientui interneto pagalba
naudotis konkrečiomis programomis (elektroniniu paštu, klientų ryšių valdymo sistemomis ir kitomis).
Vartotojui nereikia jokių investicijų, žmogiškų išteklių ar infrastruktūros, kurią reikia įdiegti ir valdyti.

Debesys, kaip jau minėta anksčiau, taip pat skirstomi į viešus ir privačius. Viešuosiuose debesyse paprastai
„įkurdintos“ interneto pagalba masėms prieinamos debesų kompiuterijos paslaugos. Pavyzdžiui, privatiems
vartotojams puikiai pažįstamos įvairios talpyklos, kaip „OneDrive“, „Dropbox“, „Google Drive“, taip pat įvairios
elektroninio pašto programos. Privačiais debesimis paprastai naudojasi verslo ir kitos organizacijos, turinčios

Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos programos
Erasmus+ lėšomis.
Europos Komisijos parama šio leidinio rengimui nereiškia pritarimo jo
turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos
Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą
šiame leidinyje.