Page 5 - Enchiridion 4.0 program_LT
P. 5

Strateginės partnerystės bendrojo ugdymo srityje projektas nr. 2019-1-PL01-KA201-065137
                               Mokytojas 4.0: naujos koncepcijos diegimas bendrojo ugdymo mokyklose

               Skaitmeninis dvynys – nauja demonstracinė priemonė

               Mokymosi rezultatai

               Susipažinę su modulyje pateikta medžiaga, mokytojai:
                   •    supras skaitmeninio dvynio koncepcijos svarbą ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste;
                   •    gebės įvardinti skaitmeninio dvynio ir daiktų interneto skirtumus ir ryšius tarp jų;
                   •    įgis  reikiamų  žinių,  kaip  mokant  mokinius  didaktinę  medžiagą  papildyti  skaitmeninio  dvynio

                        technologija;
                   •    gebės naudoti skaitmeninio dvynio koncepcijos elementus dalyko didaktikoje.

               Įvadas

               Skaitmeninis dvynys ir Pramonė 4.0 (ketvirtoji pramonės revoliucija)
               Pramonė 4.0 labai priklauso nuo skaitmeninių duomenų rinkimo ir apdorojimo. Viena specifinė ir labai svarbi
               sritis, kuri yra glaudžiai susijusi su  duomenų apdorojimu ‒ skaitmeninis dvynys (angl. Digital Twin).
               Pirmąjį  skaitmeninio  dvynio  apibrėžimą  pasiūlė  NASA:    „integruota  daugiafizinė,  daugialypė,  tikimybinė
               transporto priemonės ar sistemos imitacija, kuri panaudodama geriausius turimus fizinius modelius, jutiklius,
               skrydžių duomenis ir kt., sukuria  skraidantį skaitmeninį dvynį. Tai yra itin tikroviška realaus objekto ar jo
               dalių/atskirų sistemų kopija“. šis apibrėžimas pirmą kartą pateiktas2010 m. NASA modeliavimo, imitacijos,
               informacinių technologijų naudojimo ir vystymo gairių leidime.

               Paprasčiau tariant, skaitmeninis dvynys yra visiškai skaitmeninė ir tiksli fizinio daikto, produkto ir proceso
               kopija. Tai nėra tik kopija ar realaus objekto reprodukcija, nes jis yra „sujungtas“ su realiu objektu ir keičiasi,
               keičiantis tam tikriems parametrams (pvz., automobilių pramonėje, kai norima įvertinti elektromobilio veikimą
               ir galimus gedimus esant aukštai oro temperatūrai ir pan.). Pagrindinis informacijos šaltinis paprastai yra didelis
               jutiklių skaičius ‒ pramoninis daiktų internetas, taip pat inžinieriai ir dizaineriai, gamybos mašinų, testavimo
               mašinų duomenys ir duomenys iš naujai sukurtų objektų, tokių kaip varikliai, turbinos ir kt. Skaitmeninių dvynių
               naudojimo  sritis  yra  labai plati  ir  nuolat  plečiasi.  Skaitmeniniai  dvyniai  siūlo  unikalią  galimybę  numatyti ir
               įvertinti galimus gedimus, susidėvėjimą, tuo pačiu metu suteikdami duomenų gamintojams, kad įspėtų juos,
               pvz., apie mašinų komponentus, kurie dėvisi greičiau nei buvo numatyta projektuojant mašiną.
               Verta  paminėti,  kad  skaitmeninis  dvynys  vis  dar  yra  besivystanti  technologija  ir  daugelis  tyrinėtojų  turi
               įvairiausių  idėjų,  kur  ji  galėtų  būti  taikoma  ateityje,  kokias  sritis  apimtų,  kaip  ją  būtų  galima  kuo  plačiau
               panaudoti.
               Iki  šiol  dažniausiai  naudojamą  skaitmeninio  dvynio  apibrėžimą  pasiūlė  Glaessegen  ir  Stargel  (2012):
               „Skaitmeninis  dvynys  reiškia  integruotą  daugiafazinį  ir  daugiaskalį  tikimybinį  gaminio  modeliavimą,  kurio
               funkcijos atspindi/atkartoja realaus gaminio funkcijas“. Skaitmeninį dvynį sudaro trys dalys: fizinis produktas,
               virtualus produktas ir ryšys tarp fizinio ir virtualaus produkto (Glaessgen ir Stargel, 2012). Skaitmeninis dvynys
               išskirtinis tuo, kad jis privalo būti susietas su realiu laiku atnaujinamais duomenimis.
               Moksliniame straipsnyje „Digital Twin-Driven Product Design Framework“ (Fei Tao, FangYuan Sui, Ang Liu,
               Qinglin Qi Meng Zhang, Boyang Song, Zirong Guo , Stephen C.-Y. Lu & AYC Nee, 2018) taip pat pabrėžiama, kad
               skaitmeninį  dvynį  sudaro  trys  dalys:    fiziniai  objektai,  virtualūs  modeliai  ir  juos  siejantys  duomenys.
               Mokslininkai minėtame straipsnyje įvardijo 6 žingsnius, kurie, jų nuomone, reikalingi norint sukurti skaitmeninį
               dvynį.


                                                   Projektas  iš  dalies  finansuojamas  Europos  Sąjungos  programos
                                                   Erasmus+ lėšomis.
                                                   Europos Komisijos parama šio leidinio rengimui nereiškia pritarimo jo
                                                   turiniui,  kuriame  pateikiama  autorių  nuomonė,  todėl  Europos
                                                   Komisija  negali  būti  laikoma  atsakinga  už  informaciją  panaudotą
                                                   šiame leidinyje.
   1   2   3   4   5   6   7   8   9   10