Page 19 - Enchiridion 4.0 program_LT

Strateginės partnerystės bendrojo ugdymo srityje projektas nr. 2019-1-PL01-KA201-065137
Mokytojas 4.0: naujos koncepcijos diegimas bendrojo ugdymo mokyklose

• Flamingas/Flaming: provokuojančių pranešimų siuntimas norint pradėti ginčą / kovą.
• Priekabiavimas/Harassment: pasikartojančios, įžeidžiančios, šiurkščios, puolančios žinutės.
• Kibernetinis persekiojimas/Cyberstalking: asmeninės informacijos sekimas siekiant gąsdinti,
paveikti; žinučių siuntimas šimtus kartų per dieną, siekiant įbauginti.
• Ketfišingas/Catfishing: apgaudinėjimas internete, kai kuriamos netikros anketos ir netikri vartotojai,
siekiant užmegzti naujas pažintis, užsidirbti pinigų ar tiesiog pasityčioti.
• Dalijimasis/Fraping: apsimetinėjimas kažkuo kitu arba prisijungimas prie kito (svetimo) profilio, norint
paskelbti netinkamą turinį. Tai yra sunkus nusikaltimas, kuriam gali būti taikoma baudžiamoji teisė.
• Grieffingas/Griefing: daugiausiai naudojamas kompiuteriniuose žaidimuose, kai vienas iš žaidėjų
bando pakenkti kitiems juos erzindamas, tyčia trukdydamas žaidimui, puldinėdamas.
• Outingas/Outing: taip vadinamas viešas dalijamasis kažkieno asmenine (dažnai gėdinga) informacija,
pavyzdžiui, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Tai gali būti labai žalinga ir pavojinga vaikams ir paaugliams,
nes jie yra labai jautrūs.
• Roustingas/Roasting: kai vienas asmuo arba jų grupė apsimeta kitu asmeniu internete ir apgaulės
būdu išgauna asmeninę informaciją.
Internetinių patyčių padariniai mokiniams gali būti labai sunkūs, lemiantys žemą savivertę, depresiją ir
psichines traumas. Internetinės patyčios, kaip ir visos kitos patyčių formos, gali sukelti ilgalaikes pasekmes,
pasireiškiančias visą gyvenimą. Todėl svarbu mokyti mokinius suprasti, pažinti įvairias patyčias internete, kad
jie sugebtų išvengti jų keliamų pavojų.
Pirmiausia pats mokytojas turėtų gebėti atpažinti internetines patyčias:

• Patyčias patiriantys vaikai atrodo vienišesni, jie atsiskiria nuo savo draugų, tampa nepasitikintys savimi;
• Kartais tokie mokiniai labai netikėtai pakeičia savo draugų ratą, nes jie nebenori būti su tais, kurie iš jų
tyčiojasi;
• Kibernetines patyčias patiriantys vaikai tampa uždari, nerimastingi, liūdni ar pikti;
• Jie dažnai verkia dėl nepaaiškinamos priežasties. Tai gali būti todėl, kad atsitiktinė, suaugusiojo akims
nereikšminga detalė, mokiniams primena apie tai, kas įvyko internete;
• Kibernetines patyčias patiriančių mokinių akademiniai rezultatai dažnai suprastėja, nes jie jaučiasi
susierzinę, išsigandę ir nesugeba susikaupti;
• Mokiniai, kurių klasės draugai patyrė internetines patyčias, taip pat gali bijoti eiti į mokyklą (bijo, kad
jiems netektų susidurti su internetiniais užpuolikais);
• Internetines patyčias patiriantys mokiniai nustoja domėtis užklasine veikla;
• Internetines patyčias patiriantys vaikai ir paaugliai praranda pasitikėjimą savimi, nes jie patiki
neigiamais komentarais apie save.
Kuo anksčiau mokytojas pastebi įtartiną elgesį, tuo lengviau gali sustabdyti patyčias ir padėti. Vienas
paprasčiausių būdų užkirsti kelią internetinėms patyčioms yra mokyti mokinius jas pažinti ir mokėti nuo jų
apsisaugoti.
Socialiniai tinklai ir mokinių saugumas

Paaugliai vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose. JAV atlikta apklausa („Statista“, 2018 m.) Parodė,
kad 70 proc. paauglių (13–17 m.) kelis kartus per dieną lanko savo socialinius tinklus (2012 m. – tik 34 proc.), o
dar 27% tai daro kas valandą. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad vidurinės mokyklos mokiniai
socialiniuose tinkluose leidžia laiką ištisai. Nemažai paauglių, nesuprasdami pasekmių, internete skelbia

Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos programos
Erasmus+ lėšomis.
Europos Komisijos parama šio leidinio rengimui nereiškia pritarimo jo
turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos
Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą
šiame leidinyje.