Page 20 - Enchiridion 4.0 program_LT
P. 20
Strateginės partnerystės bendrojo ugdymo srityje projektas nr. 2019-1-PL01-KA201-065137
Mokytojas 4.0: naujos koncepcijos diegimas bendrojo ugdymo mokyklose
asmeninius duomenis, tokius kaip asmeninio gyvenimo detalės, kartais intymios nuotraukos, emocingi ar
netinkami komentarai. Tokia neskelbtina informacija gali pakenkti jų būsimai reputacijai ir trukdyti patekti į
svajonių universitetą ar gauti norimą darbą. Kita neskelbtina informacija, pvz., vietos (geografinio žymėjimo ir
geografinės vietos nustatymas) ir veiklos atskleidimas realiuoju laiku socialiniuose tinkluose, taip pat gali sukelti
kibernetinio saugumo problemų. Virusai, nedraugiškos programos, įvairūs internetiniai sukčiai gali sukelti
patyčias ar panaudoti mokinių atskleistus duomenis vagystėms arba kitokiems kenkėjiškiems tikslams.
Mokytojų užduotis – mokiniams patarti, pamokyti juos atsargumo dalyvaujant socialiniuose tinkluose;
paskatinti apsvarstyti, ką jie atskleidžia socialiniuose tinkluose apie save ir kaip kiti tai supranta.
Apsauga nuo kenkėjiškų programų
Kenkėjiška programa – bet kokio tipo kenkėjiška programinė įranga, kuri yra parašyta ir platinama siekiant
skaitmeninės žalos. Kenkėjiška programa iš jūsų kompiuterio gali pavogti bet kokią neskelbtiną informaciją,
pamažu lėtinti kompiuterio darbą, o iš jūsų el. pašto paskyros be jūsų žinios siųsti netikrus el. laiškus. Gali kilti
pavojus bet kuriam įrenginiui, įskaitant kompiuterius, planšetinius kompiuterius, telefonus, kompiuterines
sistemas, tinklus ir dar daugiau. Kenkėjiška programa gali sugadinti arba perimti šių įrenginių operacijų
kontrolę, suteikdama taip vadinamam hakeriui visišką kontrolę. Yra daugybė kenkėjiškų programų rūšių ir šis
sąrašas auga kiekvieną dieną. Įsilaužėlių pastangos tampa vis sudėtingesnės, todėl būtina žinoti, kaip nuo jų
apsaugoti savo skaitmeninius įrenginius. Dažniausiai kenkėjiška programa „prikimba“ tada, kai vartotojas
atlieka veiksmą, kuris sukelia kenkėjiškų programų atsisiuntimą. Kartais užtenka spustelėti nuorodą el. laiške,
apsilankyti kenkėjiškoje svetainėje arba kenkėjišką programą į įrenginį įkelti su USB atmintine. Kitais atvejais
įsilaužėliai platina kenkėjiškas programas naudodamiesi „peer-to-peer“ (kolega-kolegai) failų dalijimosi
paslaugomis ir nemokamos programinės įrangos atsisiuntimo paketais, tokiais kaip ekrano užsklandos, įrankių
juostos ar “torentai” iš nepatikimo šaltinio. Spustelėję iššokančiuosius langus arba atsisiųsdami piratinę
programinę įrangą, muziką, filmus, įrenginyje taip pat galite įdiegti kenkėjišką programą.
Kenkėjiškos programos plinta daugeliu būdų, bet tai nereiškia, kad jų negalima sustabdyti. Aptarsime kelis
praktinius veiksmus, kuriuos atlikę galėsite apsisaugoti.
1. Šnipinėjimo programos
Šnipinėjimo programos yra tokia programinė įranga, kuri gali būti įdiegta į kompiuterį ar panašų įrenginį (pvz.,
išmaniuosius telefonus ar planšetinius kompiuterius), siekiant rinkti informaciją apie kompiuterio naudotoją
be jo žinios. Kartais apie tai, jog bus renkami duomenys, naudotojas gali būti informuojamas, pvz., prieš
sutikdamas su programos licencijos tekstu. Tipinė šnipinėjimo programinė įranga gali rinkti įvairią informaciją
apie naudotoją: interneto naršymo įpročius, elektroninio pašto adresus, bendravimo programų išklotines,
perduoti tretiesiems asmenims kompiuteryje saugomas bylas ir pan. Be duomenų rinkimo, šnipinėjimo
programinei įrangai būdingas ir kompiuterio konfigūracijos keitimas – pradinio interneto naršyklės puslapio
pakeitimas, naršyklės peradresavimas į kenkėjiškus puslapius ar kt.
Dar viena šnipinėjimo programinės įrangos grėsmė – klavišų paspaudimo registravimas ir teksto, kuris renkama
klaviatūra (pvz., susirašinėjimas, slaptažodžiai) perdavimas tretiesiems asmenims. Nors šnipinėjimo programa
yra pavojinga, ją, laimei, gana lengva pašalinti. Tiesiog reikia įsidiegti įrankius, aptinkančius ir pašalinančius
šnipinėjimo bei kitokią kenkėjišką programinę įrangą. Pradėtas skenavimo ir kenkėjiškos programinės įrangos
paieškos procesas paprastai užtrunka iki keliolikos minučių.
Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos programos
Erasmus+ lėšomis.
Europos Komisijos parama šio leidinio rengimui nereiškia pritarimo jo
turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos
Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą
šiame leidinyje.