Page 18 - Enchiridion 4.0 program_LT
P. 18

Strateginės partnerystės bendrojo ugdymo srityje projektas nr. 2019-1-PL01-KA201-065137
                               Mokytojas 4.0: naujos koncepcijos diegimas bendrojo ugdymo mokyklose

               įtartiną elgseną, mokyti mokinius ir darbuotojus apie geriausią namų kompiuterių asmens duomenų apsaugos
               praktiką.
               Saugus socialinių tinklų naudojimas

               Socialiniai  tinklai  –  interaktyvios  internetinės  svetainės,  kurios  palengvina  dalijimąsi  idėjomis,  mintimis  ir
               informacija, kurią interneto naudotojai gauna arba kuria, naudodamiesi lengvai prieinamomis technologijomis
               kompiuteriu, planšetiniu kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, naudodamiesi internetine programine įranga ar
               žiniatinklio taikomosiomis programomis.
               Šiais  laikais  socialiniai  tinklai  mokykloje  dažniausiai  naudojami  komunikacijai:  palaikyti  ryšį  su  mokiniais,
               kolegomis mokytojais, tikrinti el. paštą ir skelbti naujienas / pranešimus, taip pat organizuoti ugdymo procesą
               internete. Yra daugybė socialinių tinklų, populiariausi (2019 m.) yra šie:
                     Facebook (2.27 B (billion users))
                     YouTube (1.9B)
                     WhatsApp (1.5B)
                     Facebook Messenger (1.3B)
                     WeChat (1.08B)
                     Instagram (1B)
                     QQ (803M (millions))
                     QZone (531M)
                     Douyin/Tik Tok (500M)
                     Sino Weibo (446M)
                     Zoom (10 mln. nuo 2019 gruožio iki 300 mln. 2020 balandžio)

               Dauguma socialinių tinklų  leidžia dalytis privačiais pranešimais („Facebook Messenger“, „WhatsApp“, „Viber“,
               „Signal“, „Telegram“ ir kt.), todėl svarbu užtikrinti, kad pokalbiai būtų saugūs. Norint to pasiekti, patariama
               įsitikinti, kad turinys yra užšifruotas, o tai reiškia, kad tik siuntėjas ir gavėjas gali perskaityti tai, kas rašoma. Kai
               kurios socialinių tinklų programėlės, tokios kaip „Signal“ ir „Telegram“, yra visiškai šifruojamos, o el. paštas,
               „Facebook  Messenger“,  tiesioginiai  „Twitter“  pranešimai,  privatūs  pranešimai  forumuose  ir  kt.  pagal
               numatytuosius nustatymus nėra šifruojami. Tai reiškia, kad paslaugos teikėjas (arba kažkas, kas įsilaužia į jūsų
               sąskaitą) gali juos perskaityti ir prireikus panaudoti neteisėtai. Siekiant apsaugoti pokalbius, šifravimą turėtų
               įjungti patys vartotojai. Gairės, kaip padaryti naudojimąsi socialiniais tinklais saugiai, pateikiamos žemiau:
                   •  https://www.esaugumas.lt/lt/e.-privatumas/sifravimas/elektroninio-pasto-korespondencijos-
                      sifravimas/279
                   •  https://www.esaugumas.lt/lt/kaip-saugiai-naudotis-pokalbiu-ir-socialiniu-tinklu-programelemis/kaip-
                      saugiai-naudotis-programele-facebook-messenger/494

               Vienas  didžiausių  socialinių  tinklų  pavojų  –  kibernetiniai  išpuoliai  ir  patyčios.  Mokiniai  neišsiduoda,  bijo
               pasisakyti,  kad  yra  tai  patyrę  (telefonuse,  kompiuteriuse  ir  kituose  skaitmeniniuse  įrenginiuse).  Mokytojui
               sunku tai atpažinti ir padėti mokiniams. Todėl kiekvienas mokytojas turėtų susipažinti su labiausiai paplitusiais
               kibernetinių  išpuolių  tipais,  kad  mokėtų  paaiškinti  savo  mokiniams,  kaip  apsisaugoti  nuo  nemalonių
               kibernetinių  išpuolių  ir  patyčių.  Yra  daugybė  skirtingų  kibernetinių  išpuolių  ir  internetinių  patyčių  rūšių
               (Schuster, 2020):
                   •  Trolinimas/Trolling:  tyčinis  provokuojančių  ir  įžeidžiančių  pranešimų  apie  jautrius  dalykus  (pvz.,
                      rasistinė ar seksistinė medžiaga) skelbimas, siekiant išprovokuoti tam tikrus atsakymus, reakcijas.

                                                   Projektas  iš  dalies  finansuojamas  Europos  Sąjungos  programos
                                                   Erasmus+ lėšomis.
                                                   Europos Komisijos parama šio leidinio rengimui nereiškia pritarimo jo
                                                   turiniui,  kuriame  pateikiama  autorių  nuomonė,  todėl  Europos
                                                   Komisija  negali  būti  laikoma  atsakinga  už  informaciją  panaudotą
                                                   šiame leidinyje.
   13   14   15   16   17   18   19   20   21   22   23