Page 18 - Enchiridion 4.0 program_LT
P. 18
Strateginės partnerystės bendrojo ugdymo srityje projektas nr. 2019-1-PL01-KA201-065137
Mokytojas 4.0: naujos koncepcijos diegimas bendrojo ugdymo mokyklose
įtartiną elgseną, mokyti mokinius ir darbuotojus apie geriausią namų kompiuterių asmens duomenų apsaugos
praktiką.
Saugus socialinių tinklų naudojimas
Socialiniai tinklai – interaktyvios internetinės svetainės, kurios palengvina dalijimąsi idėjomis, mintimis ir
informacija, kurią interneto naudotojai gauna arba kuria, naudodamiesi lengvai prieinamomis technologijomis
kompiuteriu, planšetiniu kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu, naudodamiesi internetine programine įranga ar
žiniatinklio taikomosiomis programomis.
Šiais laikais socialiniai tinklai mokykloje dažniausiai naudojami komunikacijai: palaikyti ryšį su mokiniais,
kolegomis mokytojais, tikrinti el. paštą ir skelbti naujienas / pranešimus, taip pat organizuoti ugdymo procesą
internete. Yra daugybė socialinių tinklų, populiariausi (2019 m.) yra šie:
Facebook (2.27 B (billion users))
YouTube (1.9B)
WhatsApp (1.5B)
Facebook Messenger (1.3B)
WeChat (1.08B)
Instagram (1B)
QQ (803M (millions))
QZone (531M)
Douyin/Tik Tok (500M)
Sino Weibo (446M)
Zoom (10 mln. nuo 2019 gruožio iki 300 mln. 2020 balandžio)
Dauguma socialinių tinklų leidžia dalytis privačiais pranešimais („Facebook Messenger“, „WhatsApp“, „Viber“,
„Signal“, „Telegram“ ir kt.), todėl svarbu užtikrinti, kad pokalbiai būtų saugūs. Norint to pasiekti, patariama
įsitikinti, kad turinys yra užšifruotas, o tai reiškia, kad tik siuntėjas ir gavėjas gali perskaityti tai, kas rašoma. Kai
kurios socialinių tinklų programėlės, tokios kaip „Signal“ ir „Telegram“, yra visiškai šifruojamos, o el. paštas,
„Facebook Messenger“, tiesioginiai „Twitter“ pranešimai, privatūs pranešimai forumuose ir kt. pagal
numatytuosius nustatymus nėra šifruojami. Tai reiškia, kad paslaugos teikėjas (arba kažkas, kas įsilaužia į jūsų
sąskaitą) gali juos perskaityti ir prireikus panaudoti neteisėtai. Siekiant apsaugoti pokalbius, šifravimą turėtų
įjungti patys vartotojai. Gairės, kaip padaryti naudojimąsi socialiniais tinklais saugiai, pateikiamos žemiau:
• https://www.esaugumas.lt/lt/e.-privatumas/sifravimas/elektroninio-pasto-korespondencijos-
sifravimas/279
• https://www.esaugumas.lt/lt/kaip-saugiai-naudotis-pokalbiu-ir-socialiniu-tinklu-programelemis/kaip-
saugiai-naudotis-programele-facebook-messenger/494
Vienas didžiausių socialinių tinklų pavojų – kibernetiniai išpuoliai ir patyčios. Mokiniai neišsiduoda, bijo
pasisakyti, kad yra tai patyrę (telefonuse, kompiuteriuse ir kituose skaitmeniniuse įrenginiuse). Mokytojui
sunku tai atpažinti ir padėti mokiniams. Todėl kiekvienas mokytojas turėtų susipažinti su labiausiai paplitusiais
kibernetinių išpuolių tipais, kad mokėtų paaiškinti savo mokiniams, kaip apsisaugoti nuo nemalonių
kibernetinių išpuolių ir patyčių. Yra daugybė skirtingų kibernetinių išpuolių ir internetinių patyčių rūšių
(Schuster, 2020):
• Trolinimas/Trolling: tyčinis provokuojančių ir įžeidžiančių pranešimų apie jautrius dalykus (pvz.,
rasistinė ar seksistinė medžiaga) skelbimas, siekiant išprovokuoti tam tikrus atsakymus, reakcijas.
Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos programos
Erasmus+ lėšomis.
Europos Komisijos parama šio leidinio rengimui nereiškia pritarimo jo
turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos
Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą
šiame leidinyje.