Page 43 - Enchiridion 4.0 program_LT

Strateginės partnerystės bendrojo ugdymo srityje projektas nr. 2019-1-PL01-KA201-065137
Mokytojas 4.0: naujos koncepcijos diegimas bendrojo ugdymo mokyklose

Papildyta realybė kaip alternatyva analogiškoms didaktinėms priemonėms

Mokymosi rezultatai
Susipažinę su modulyje pateikta medžiaga, mokytojai:
• Žinos papildytos realybės ir virtualios realybės reikšmes bei gebės įvardinti jų skirtumus;
• Įgis reikalingų žinių, norint mokyti mokinius naudojant pridėtinės realybės priemones;
• Gebės taikyti pridėtinės realybės priemones pamokose.
Geram didaktiniam procesui organizuoti turėtų būti naudojami skirtingi metodai ir grafinės mokymo
priemonės. Jų pasirinkimas ir tinkamas naudojimas yra pagrindinis veiksnys, norint sukurti patrauklią ir įtraukią
pamoką. Šiuolaikinės technologijos gali ir turi praturtinti mokymo procesą. Vienas iš šiuolaikinių technologijų
naudojimo mokyme pavyzdžių gali būti vadinamoji virtuali realybė (VR) arba papildyta realybė (PR), kurios
tinkamai naudojamos gali padidinti mokymo efektyvumą.

Įvadas

Apibrėžimai:
Virtuali realybė (VR) — tai technologija, kuri padeda susidaryti įspūdį, kad esate kitoje tikrovėje nei jūsų aplinka.
Kad tai būtų įmanoma, jums reikia specialių akinių — VR akinių, kurie vietoje stiklų turi specialius ekranus. Jos
dėka virtualioje realybėje esantis žmogus realiu laiku apžvelgia pasaulį, kurį sukuria kompiuteris. Virtualios
realybės pirmtakas buvo Myronas W. Kruegeris (g. 1942 m.) — menininkas, tyrėjas ir informacinių technologijų
mokslininkas.
Šiais laikais, dėka skaitmeninių technologijų raidos, virtuali realybė kuriama generuojant vaizdinius ir akustinius
efektus. Lytėjimo, kvapo ar skonio pojūtis naudojamas retai. Be to, ši technologija leidžia sąveikauti su aplinka,
kurią sukuria skirtingi imitatoriai.

Virtuali realybė — tai sistema, kurią sudaro speciali programinė įranga ir prietaisai (pvz., akiniai). Programinės
įrangos vaidmuo dažniausiai sutelkiamas į du dalykus. Viename iš jų, pasitelkiant greitintuvus, siekiama
perdirbti aplinką į vaizdus ir garsus. Kitas dalykas ‒ daugybė matematinių skaičiavimų, kurie kartais atliekami
realiuoju laiku, o kartais ‒ prieš vaizdo perkėlimą į ekraną.

Dirbtinė aplinka gali būti panaši į realų pasaulį. Kuriamos imitacijos, patogios pilotams ar kariniams mokymams,
taip pat renovacijos, statybos ir medicinos darbų modeliai. Virtualūs scenarijai pritaikyti sukurtus modelius
naudoti sunkiomis ar net ekstremaliomis ir netipinėmis sąlygomis. Taip pat galimi matematiniai pasaulio
1
klimato modeliai, kurie yra naudingi orų prognozėms.
Numanoma forma tarp virtualaus ir realaus pasaulio yra papildyta tikrovė (PT) , pristatyta vėliau nei virtuali
realybė. Tai siejama su realios aplinkos praturtinimu kompiuteriniu turiniu, kurį daugiausia papildo grafinis
turinys.
R. Azuma identifikuoja PT kaip sistemą, jungiančią realų ir virtualų pasaulį, interaktyvų realiuoju laiku,
suteikiančią judesių laisvę trimatėje erdvėje. Papildyta realybė nesukuria naujo, visiškai virtualaus erdvinio
trimačio pasaulio, tačiau papildo tikrąjį pasaulį (kuris nesikeičia) naujais vaizdais ar informacija.
Mes susiduriame su PR, kai stebime aplinkinį pasaulį išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, tačiau
jame yra pridėta grafinių elementų. Tai reiškia galimybę žiūrėti filmą, animaciją ar girdėti garsą, naudojant

1 https://pl.wikipedia.org/wiki/Rzeczywisto%C5%9B%C4%87_wirtualna
Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos programos
Erasmus+ lėšomis.
Europos Komisijos parama šio leidinio rengimui nereiškia pritarimo jo
turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos
Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą
šiame leidinyje.