Page 44 - Enchiridion 4.0 program_LT
P. 44
Strateginės partnerystės bendrojo ugdymo srityje projektas nr. 2019-1-PL01-KA201-065137
Mokytojas 4.0: naujos koncepcijos diegimas bendrojo ugdymo mokyklose
tinkamą mobiliąją programą ir skaitmeninį įrenginį (planšetinį kompiuterį ar išmanųjį telefoną), nurodžius
žymę, kuri atveria daugialypės terpės pranešimą. Žyma – žymeklis – tai grafinė medžiaga (grafika, paveikslėlis,
tekstas ar kitoks dalykas), įjungianti daugialypės terpės pranešimą (filmą, animaciją, garsą ar skaidrių
demonstravimą).
Papildytos realybės pažangiosios versijos technologija leidžia sąveikauti su skaitmeniniu vaizdu ar 3D objektu,
pavyzdžiui, virtualiu asmeniu, kurį paliečiame ekrane ir kuris reaguoja į mūsų gestus, atsako į mūsų klausimus
ir pan.
Kaip veikia PR? Kamera įrašo tikrą vaizdą, tada perduoda jį mobiliajai programai (vartotojai paprastai gali
naudoti savo įrenginį, atsisiuntę specialią programą). Programa ieško užprogramuotų atvaizdo modelių
(žymeklių), tada prie stebimo vaizdo prideda papildomų grafinių elementų, sukurdama PR vaizdą, kurį mato
vartotojas.
PR sistemos veikimo pagrindas yra pasirinkti taškai (grafiniai žymekliai, natūralūs objektai, tokie kaip pastatai,
objektai ar skirtingi identifikavimo taškai) ir sekti juos realiuoju pasauliu, siekiant įdėti virtualių objektų. Kamera
seka žymeklio judesius, o kompiuteris rodo 3D objektą, sukurtą realiu laiku naudojant bet kokią projekcinę
2
terpę. Virtuali informacija padeda sistemos vartotojui atlikti tikras užduotis.
VR versus AR
Priešingai nei PR, VR reikalauja daugiau išlaidų įrenginiams ‒ geram kompiuteriui su modernia vaizdo plokšte
ir gana brangiais VR akiniais. Be to, tokius įrenginius gali aptarnauti tik specialiai parengti ir apmokyti asmenys.
Be to, virtualią realybę vienu metu gali patirti vienas asmuo (nebent paruoštos dvi akinių poros).
VR ir PR skiriasi vaizdų kokybe ir vartotojų patirtimi. VR atveju patirtis bus intensyvesnė. VR pasaulis taip pat
turi trūkumų, VR akiniai uždengia mus supantį pasaulį, todėl kai kurie žmonės gali jaustis apsvaigę, juos gali
pykinti, todėl turime būti atsargūs VR pristatydami pagyvenusiems žmonėms ar vaikams iki 12 metų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad jei vartotojas objektą/aplinką stebi naudodamasis mobiliuoju telefonu ar
planšetiniu kompiuteriu ir jis stebėti modifikuotą realybės versiją, tai yra PR. Bet jei reikia specialių akinių ir
žmogus yra izoliuotas nuo aplinkinio pasaulio, tai yra VR. Ir AR, ir VR daro įtaką žmonių pojūčiams, ypač regos
pojūčiui. Dauguma vartotojų yra vizualinio tipo, todėl aplinkos suvokimas šiuo pojūčiu yra labai svarbus ir tai
turi įtakos bendravimo kokybei naudojant VR technologijas.
Naudojimas
3
PR gali būti plačiai naudojama kariuomenėje, motorizacijai, navigacijų priemonėse, pramonėje, medicinoje,
pastatų vizualizavimui, muziejuose, pramogoms ir švietime. Pirmasis PR panaudojimas aviacijoje 1958 m. —
„head-up“ ekranas, padėjęs pilotams manevruoti, turėjo įtakos žmonių suvokimui pie PR sistemas ir jų
konstrukciją. Nepriklausomai nuo aviacijos tikslams sukurtų technologijų, jau ir anksčiau buvo įrenginių, kurie
buvo šiuolaikinės papildytos realybės sistemų prototipai. Šiuo metu armija vis dar domisi AR sistemų kaip vado
padėjėju, nes jie gali greitai priimti sprendimus, pasinaudojant kompiuteriniais skaičiavimais.
PR naudoja kariuomenė, tai daugiausia „head-up“ ekranų sistema HUD — pagrindinė lėktuvų ir sraigtasparnių
įranga. Taip pat naudojami HMD ekranai, kurie yra įmontuoti šalmuose, jie ant paveikslėlio uždeda vektorinę
grafiką. HUD ekranų populiarumas aviacijoje sukėlė panašių sprendimų poreikį antžeminėms pajėgoms, tai
2 NOWE TECHNOLOGIE DOI 10.15199/148.2017.7-8.7 Systemy i zastosowania rzeczywistości rozszerzonej
Augmented reality systems and their applications HALSZKA KATARZYNA SKÓRSKA
3 NOWE TECHNOLOGIE DOI 10.15199/148.2017.7-8.7 Systemy i zastosowania rzeczywistości rozszerzonej
Augmented reality systems and their applications HALSZKA KATARZYNA SKÓRSKA
Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos programos
Erasmus+ lėšomis.
Europos Komisijos parama šio leidinio rengimui nereiškia pritarimo jo
turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos
Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą
šiame leidinyje.