Page 45 - Enchiridion 4.0 program_LT
P. 45
Strateginės partnerystės bendrojo ugdymo srityje projektas nr. 2019-1-PL01-KA201-065137
Mokytojas 4.0: naujos koncepcijos diegimas bendrojo ugdymo mokyklose
sukurtos BARS sistemos. Taip pat buvo atlikti tyrimai dėl PR veiksmingumo įvairių karinių pratybų metu. Pirmieji
rezultatai buvo teigiami, nepaisant problemos, su kuria susidūrė mokslininkai — būtina pagerinti stebėjimo
sistemų ir ekranų, kurie yra pagrindiniai mokymams naudojamų PR sistemų elementai, našumą. Kariuomenė
taip pat yra suinteresuota naudoti PR taisant ir aptarnaujant kariuomenės transporto priemones lauko
sąlygomis.
PR technologiją „Boeing“ kompanija pirmą kartą panaudojo siekdama palengvinti mechanikų ir elektrikų darbą
montuojant laidus lėktuvuose. Nuo tada buvo sukurta daug panašių projektų. ARMAR gali būti Kolumbijos
universiteto sukurtas pavyzdys. Jis sukurtas siekiant pagerinti mechanikų darbą ir padidinti darbo saugą.
Sistema naudojo HMD ekraną, kurio dėka darbuotojas Ekrane matė vaizdą su PR elementais galėjo atlikti darbą
tam tikra seka.
Panašias sistemas sukūrė automobilių gamintojai „Volkswagen“ ir „BMV“, tačiau dėl prietaiso svorio jos
nebuvo plačiai naudojamos. Vietoje to buvo sukurta mobilioji programėlė planšetiniams kompiuteriams ir
išmaniesiems telefonams, kurios padeda techninės priežiūros specialistui atlikti remontą, pvz., „Volkswagen
MARTA“ programa, arba programos, padedančios vairuotojams kasdien valdyti transporto priemonę, pvz.,
„eKurzinfo“.
Automobilių pramonė yra viena iš sričių, kurioje labiausiai plėtojama PR technologija. Ši technologija,
praplečianti vairuotojo realybę, padeda įvertinti ir pašalinti automobilio „aklojo taško“, rūko, pavojingų
situacijų kelyje riziką.
Pirmą kartą PR sitemą „General Motors“ panaudojo 1988 m. „Oldsmobile Cutlass Supreme“ ir „Pontiac Grand
Prix“ transporto priemonėse. Tai buvo „head-up“ ekranai, naudojami aviacijoje ar kariuomenės
automobiliuose. 30 metų tokie ekranai dėl „General Motors“ patento daugiausia buvo montuojami tik šiai
įmonei priklausančiose transporto priemonėse. Išimtis buvo tik „Toyota“ automobiliuose Japonijos rinkoje ir
„BMW AG“ bendrovės gaminamuose automobiliuose Europoje.
Tačiau nuo patento galiojimo pabaigos automobilių kompanijos lenktyniauja kurdamos naujus, geresnius
„head-up“ ekranus. HUD ekranai vis dar yra lengviausias būdas „išplėsti“ ir papildyti tikrovę automobiliuose,
tačiau ekrano, kuriame rodomi duomenys, galimybės yra ribotos. Todėl gamintojai bando rasti technologinį
sprendimą, kaip būtų galima PR naudoti visą priekinį automobilio stiklą. Priekinis stiklas ne tik padėtų
vairuotojui, bet ir galėtų tapti automobilio „infopramogų“ sistema, kuri būtų ir sistema, leidžianti rodyti
informaciją apie aplinką, ir pramogų šaltinis. Žinoma, svarbiausia PR naudojimo tikslas automobiliuose lieka
saugumas ir vairuotojo komfortas, tačiau ateityje PR taps informacijos ir pramogų priemone automobilių
keleiviams.
Didelis PR naudojimo potencialas yra navigacija ir turizmas (ypač šiuo, COVID19pandemijos laikotarpiu). Šiuo
metu PR technologijos naudojamos pramonėje, muziejuose, sausumos ir oro transporto priemonėse.
Didelis PR potencialas jau panaudotas pramogoms. Technologija plačiai naudojama transliuojant sporto
renginius, pvz., rodant liniją, įrodančią, kad futbolo rungtynių metu buvo spirta iš užribio, ar atstumą, kurį
įveikia šuolininkas su slidėmis.
Populiarus programų, naudojančių PR, tipas yra virtualūs drabužių matavimosi kambariai. Virtualūs veidrodžiai
ar PR rodo kliento kūno ar kūno dalies (veido, galvos, rankos) atspindį veidrodyje su jų pasirinktais gaminiais
(tokiais kaip akiniai, makiažas, drabužiai). Virtualūs „matavimosi“ kambariai tapo plačiai naudojamas drabužių
ir kosmetikos kompanijose (žr. https://www.youtube.com/watch?v=lNKJRltaUmI). Jie leidžia klientams
pamatyti tam tikro jo norimo produkto sumodeliuotą vaizdą, kurį dėvi pats asmuo arba jo avataras. Iš vienos
pusės, klientams tai yra pramoga, iš kitos – puiki priemonė „pasimatuoti madą“ neišeinant iš namų, tai labai
Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos programos
Erasmus+ lėšomis.
Europos Komisijos parama šio leidinio rengimui nereiškia pritarimo jo
turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos
Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą
šiame leidinyje.