Page 52 - Enchiridion 4.0 program_LT

Strateginės partnerystės bendrojo ugdymo srityje projektas nr. 2019-1-PL01-KA201-065137
Mokytojas 4.0: naujos koncepcijos diegimas bendrojo ugdymo mokyklose

2 tipas – Pagrįstas funkcionalumu:
Reaktyviosios mašinos – mašinos, veikiančios tik pagal turimus duomenis, jos negeba atsiminti ar naudoti
patirties iš praeities priimant naujus sprendimus. Reaktyviosios mašinos yra seniausias ir pats pagrindinis
dirbtinio intelekto tipas. Puikus tokios mašinos pavyzdys būtų šachmatų žaidimo superkompiuteris, kuris
vėlyvaisiais 1990-ais nugalėjo Garį Kasparovą. Šis kompiuteris turi galimybę atpažinti ir judėti po šachmatų
lentą, todėl pats pasirenka geriausią įmanomą ėjimą. Tačiau pasimokyti iš jo ankstesnių veiksmų neįmanoma.

Ribota atmintis – šios mašinos geba identifikuoti praeitį. Tai gali atlikti savaeigės mašinos. Pvz.: jos gali
išnagrinėti aplink esančių mašinų greitį ar judėjimo trajektoriją. Šis dirbtinis intelektas turi trumpalaikę arba
laikinąją atmintį ir gali būti naudojamas būsimų veiksmų vertinimui, pasitelkiant ankstesnę patirtį. Tokio tipo
intelekto pavyzdžiai yra savaeigiai automobiliai, jų atmintis ribota skubiems sprendimams priimti naudojanti
tik netolimos praeities duomenis. Šiuose automobiliuose saugomi tokie duomenys kaip GPS vieta, kitų
automobilių greitis, kelią kertančių civilių identifikavimas, šviesoforai ir pan.
Proto teorija – tai pažangus intelekto tipas, kuris šiuo metu yra tyrinėjamas tik laboratorijose. Pasak
mokslininkų, ateities mašinos bus labiau pažengusios, galinčios ne tik atpažinti pasaulyje veikiančius procesus,
tačiau ir veikėjus egzistuojančius jame. Psichologijoje tai taip pat vadinama „minties teorija“ – supratimas, kad
žmonės, objektai ir kiti pasaulio sutvėrimai turi mintis ir emocijas, kurios daro poveikį jų elgsenai. Daugiausiai
dėmesio bus skiriama emociniam intelektui, kad būtų galima suprasti žmogaus įsitikinimus ir mintis. Remiantis
supratimu apie žmogaus protą, jo emocijas ir pan. mašinos galės pateikti sprendimus. Proto AI teorija dar nėra
iki galo sukurta, tačiau šioje srityje atliekami intensyvūs tyrimai. Tokio tipo intelekto pavyzdys yra mokslininko
Winstono sukurtas roboto prototipas, kuris gali numatyti kitų robotų judėjimą ir nuspręsti, kuriuo keliu
pasisukti, kad būtų išvengta susidūrimų.
Savivokus DI – paskutinioji DI plėtotės stadija, sistemos, kurios gali atpažinti save. Tai yra tarsi „minties
teorijos“ tąsa. Sąmonė ne veltui dar vadinama „savęs suvokimu“ (kaip pavyzdys, „aš noriu to dalyko“ skiriasi
nuo teiginio „aš žinau, kad noriu to dalyko“). Mokslininkai mano, kad šio tipo dirbtinio intelekto sukūrimui ir
naudojimui dar reikia dešimtmečių ar net šimtmečių. Jie taip pat mano, kad su šios rūšies intelekto kūrimu
reikia elgtis labia atsargiai, nes aukšto intelekto būseną pasiekusios mašinos, gali būti problema, jei jos
pamanys, kad žmonija yra potenciali grėsmė Žemės planetai.

Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos programos
Erasmus+ lėšomis.
Europos Komisijos parama šio leidinio rengimui nereiškia pritarimo jo
turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos
Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą
šiame leidinyje.